| 10:39a |
veelviens veltiijums Chimerai
Egzistencinis pavasaris
Aš suimu į saują savo būtį-
Tokia menkutė, netikra...
Pasidedu ant delno, pasižiūriu-
Nejau tai viskas, kas... yra?
Turiu tik tiek. Mažiau, nei duota,
Daugiau, nei padoru paimt-
Sakytum, supelijus duona:
Suvalgyti arba numirt.
Sakai: "Renkuosi". Tu meluoji:
Tai renkasi kažkas tave.
Argi svarbu, kas ką parduoda?
Šiandieną aš perku save.
Menka būtis. Tokia dirbtinė.
O duonos kąsnyje- druska.
Sugniaužiu kumštį geležinį,
Pamiršus, ką laikau jame. |